„Tikro kritinio mąstymo (o ne besąlygiško cinizmo) ypač trūksta Lietuvoje – norėčiau, kad jo būtų daugiau“, – teigia manoSeimas.lt projekto vadovas Ignas Rubikas. Vienas svetainės tikslų – skatinti lietuvius rinktis Seimo narius ir partijas ne pagal sukurtą įvaizdį ir pažadus, o pagal nuveiktus darbus.
Kaip kilo svetainės manoSeimas.lt idėja?
Viskas prasidėjo praeitų metų pavasarį, kada pirmą kartą užklydau į senąjį, 2008 m. manoseimas.lt puslapį. Jie buvo trumpai aprašę keliasdešimt svarbiausių įstatymo projektų, ir kilo idėja kažką panašaus padaryti šiems rinkimams. Tačiau norėjau pridėti daugiau interaktyvumo ir paprastumo – taip atsirado testas ir turinio organizavimas pagal „temas“.
Buvo daug tikrai gerų idėjų, bet su savo ribotais ištekliais (teturėjome komandos entuziazmą ir truputį laiko – nei patirties, nei pinigų, nei rimtų partnerių nebuvo) tegalėjome tikėtis galbūt – ir tik galbūt – įgyvendinti vieną jų. Tada ir pasirinkome būtent šią idėją.
Kada startavo svetainė ir kiek užtruko laiko sukurti platformą?
Svetainės beta versija startavo dar liepos pradžioje, prieš pat Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą (PLJS), bet galutinę svetainės versiją paleidome visai neseniai, rugsėjo pradžioje. Viskas truko praktiškai metus, nors paskutiniai mėnesiai buvo kur kas greitesni nei pradžia.
Koks yra šios svetainės tikslas?
Svetainės tikslas – pateikti paprastą, tačiau ne prastą, informaciją apie Seimo darbą. Savo turima informacija remiamės kiekviename žingsnyje, ir nuo jos tikslumo priklauso mūsų veiksmų rezultatas (pavyzdžiui, imdamas obuolį nuo stalo aš naudojuosi vaizdine informacija apie obuolio vietą, tačiau jei būsiu užsidėjęs kaleidoskopinius akinius, vardu ar iš karto tiksliai užčiuopsiu obuolį).
Iškreiptas, nepilnas realybės vaizdas kliudo siekti tikslų. Tą patį galima sakyti ir apie rinkimus ar bet kokį kitą demokratinį procesą. Tokiu požiūriu informacija plačiąja prasme tampa demokratijos pagrindu. Kuo tikslesnę, patikimesnę informaciją apie kandidatus ir apie politinę situaciją turi rinkėjas, tuo geriau jis pasieks savo tikslą – išsirinks geriausius kandidatus į valdžią. Tam būtina pripažinti, kad ne viskas yra vien juoda ir beviltiška, kad viskas kur kas sudėtingiau. Kuo sudėtingiau viskas atrodo, tuo geriau! Tai tik parodo, kad didėja suvokimo „rezoliucija“, politinė branda, ir dėl to sprendimai tampa tikslesni.
Taip pat tikimės, kad žmonės nepriims argumentų už gryną pinigą ir ims kelti klausimus, abejoti. Abejonė išjudina apsnūdusį protą ir priverčia jį ieškoti išeities, kritiškai mąstyti. Tikro kritinio mąstymo (o ne besąlygiško cinizmo) ypač trūksta Lietuvoje – norėčiau, kad jo būtų daugiau.
Ar sunku buvo įgyvendinti projektą? Su kokiomis kliūtimis susidūrėte?
Nebuvo sunku ar nesunku, svarbiausias čia – laiko klausimas. Kiek laiko užims paramos paieška, kada pavyks atrasti partnerį, draugą ar pagalbininką vienai ar kitai projekto sričiai? Šiuo atžvilgiu, turbūt sunkiausia buvo su paraiškos tarptautiniam fondui svarstymu; tam iššvaisčiau daug laiko ir energijos, rašiau ir perrašiau, o galiausiai vis tiek nieko negavome, nes, kaip paaiškėjo vėliau, neatitikome jų prioritetų jau nuo pat pradžių.
Taigi ilgą laiką dirbome visai be finansavimo, bet darbai ėjo, skynėmės kelią į šiokį tokį pripažinimą. Ledai pajudėjo, kai pradėjome bendradarbiauti su Transparency International Lietuvos skyriumi. Galiu pasakyti – be jų šis projektas arba nebūtų buvęs paleistas visai, arba būtų kur kas prastesnės kokybės, nei yra dabar. Nuo mūsų susijungimo problemos tapo tik procedūrinės, o ne esminės – už tai esu be galo dėkingas Sergėjui [Muravjovui – T. T.], kuris priglobė projektą.
Kiek užima laiko dabartinė svetainės priežiūra?
Šiuo metu dar laukia daugybė smulkių patobulinimų ir pataisymų iš programinės ir dizaino pusės. Kalbant apie turinį, darbo aprašant temas ir argumentus buvo tikrai nemažai, tačiau dabar viskas jau užbaigta. Man tai buvo viena įdomiausių ir naudingiausių projekto dalių, nes ieškodamas ir sistemindamas informaciją temų aprašymams, gavau vertingų žinių ir gerokai išlavinau savo kritinio mąstymo gebėjimus.
Kokios žmonių reakcijos į jūsų svetainę? Ar susilaukiate laiškų, padėkų, kritikos? Kas labiausiai įstrigo iš gautų vertinimų?
Tikrai taip! Visiškai politika nesidomintys žmonės pritaria, kad tai puiki idėja ir dažniausiai padaro testą, o vėliau pateikia puikių pasiūlymų patobulinimams ar net prisideda prie komandos. Nemažai kas rašo, drąsindami ir dėkodami už gerą įrankį, susilaukiame ir geros kritikos. Ypač daug pozityvo gavome per PLJS. Ten dažniausiai besikartojęs priekaištas buvo „kodėl anksčiau apie jus nieko nežinojau?“ Bet tuo metu dar nedaug ką turėjome parodyti, tad nenorėjome plačiai viešintis. Dabar viskas kitaip.
Ar esate susilaukę politikų reakcijos ir pasisakymų savo atžvilgiu?
PLJS projektų mugės metu prie mūsų priėjo vienas Seimo narys. Kai pasiūliau atlikti testą, jis, rodės, su tokiu nepasitikėjimu ir įtarumu nužvelgė kompiuteriuose atidarytus testus, kad jau galvojau: tikrai nesusidomės! Bet testą atliko. Tačiau ši situacija, manau, iliustruoja daugumos vyresnės kartos politikų požiūrį į technologijas politikoje apskritai.
Būtų tikrai įdomu sužinoti, ką politikai mano apie projektą – kiek tai tikslu, informatyvu, ir kaip svetainę būtų galima dar patobulinti. Neabejoju, kad atsirastų savo srities profesionalų, kurie galėtų duoti vertingų įžvalgų. Bet kol kas didesnės reakcijos iš jų nesulaukėme.
Kaip veikia jūsų siūlomas testas ir kokia jo galima paklaida?
Testas paruoštas pagal realius balsavimus Seimo plenariniuose posėdžiuose. Atrinkę svarbiausias temas, svarstytas 2008-2012 m. Seime, priskyrėme joms atitinkamus balsavimus, kurių rezultatai yra viešai prieinami oficialiame Seimo puslapyje. Pagal šiuos rezultatus apskaičiavome, kokia yra kiekvieno Seimo nario ir partijos pozicija temos atžvilgiu. Atlikdamas testą, lankytojas lygina šias pozicijas su savo pozicija ir galiausiai gauna apibendrintą rezultatą.
Nors testas paremtas faktiniais balsavimais, neįmanoma išvengti ir interpretacijos, pavyzdžiui, atrenkant balsavimus. Tačiau ją stengėmės sumažinti iki minimumo paruošdami standartizuotą metodologiją. Kuo daugiau balsavimų priskirta temai, tuo tikslesni ir patikimesni rezultatai, mažiau atsitiktinumo įtakos.
Teigiate, kad manoSeimas.lt testas pateikia realiais balsavimais paremtą Seimo narių ir frakcijų darbo analizę, tačiau norint galutinai išsirinkti, kurie iš jų geriausiai atstovautų tavo interesus ateinančios kadencijos Seime, reikia atsižvelgti ir į kitus faktorius. Ką dar rekomenduotumėte prieš apsisprendžiant už ką balsuoti?
Tikriausiai nesu autoritetas šiuo klausimu – tai bus pirmieji mano Seimo rinkimai. Sunku ką pasakyti, kol nesuprantu, kodėl žmonės balsuoja, pavyzdžiui, už politikus, kurie yra arba buvo teisiami už rimtus nusikaltimus arba tuos, kurių kalboje trūksta elementariausio nuoseklumo arba logikos. Ar iš tikrųjų žmonėms trūksta supratimo, kodėl tai gali būti blogai, ar tai tik nekaltas savęs apgaudinėjimas, tikintis, kad užmerkus akis viskas susitvarkys savaime?
Įdomiausia, kad esamos informacijos teoriškai visai užtektų, kad galėtume atsirinkti geriausius kandidatus. Tačiau yra dvi problemos. Pirmoji – tai informacijos prieinamumo problema, t. y. nepatogus informacijos pateikimas, išsisklaidymas. Šią problemą sprendžia ir mūsų projektas, tačiau tai – tik akmens amžiaus technologija IT srityje, palyginus su tuo, ką dar galima būtų padaryti.
Antrąją problemą siečiau su žmonių psichologija – tai motyvacijos šia informacija naudotis trūkumas. Priežasčių turbūt galima ieškoti tame, kad mes esame labiausiai motyvuoti domėtis tuo, kas tiesiogiai susiję su mumis, tačiau dabar valstybė Lietuvoje yra kažkaip paradoksaliai atsieta nuo savęs suvokimo. Vis dėlto jei valdžia bloga ir atsiribojusi, tai yra mūsų problema, ir turime ją ne ignoruoti, o tvarkytis su ja, nes balsuodami rinkimuose „belenkaip“, netiesiogiai kenkiame patys sau.
Viena iš priemonių, padedančių aiškiau suvokti stiprų ryšį tarp valstybės ir piliečio, galėtų būti statistika. Būtų įdomu, nors ganėtinai sunku, paskaičiuoti, kiek kiekvienas rinkėjas vidutiniškai praranda pinigų dėl to, kad išsirinko prastą valdžią – kiek pinigų „suėda“ korupcija, neefektyvus lėšų švaistymas, selektyviai renkami mokesčiai, ir t.t.
Gali atrodyti, kad kai rinkimų teisę turi 2,5 mln. žmonių, vieno žmogaus geresnis ar prastesnis sprendimas nieko nereiškia, bet rinkimų rezultatas irgi lemia be galo daug. Išvedus vidurkį, manau, pasirodytų, jog to prasto rinkimų sprendimo kaštai sudaro gal net pusę žmogaus metinių pajamų. Ir tai neskaičiuojant neapčiuopiamų dalykų, kaip teisingumo ir pagarbos atmosfera, visuomenės kultūra ir t.t.
Kaip manote, kokia ateitis laukia panašių pilietiškumo skatinimo ir politikos skaidrinimo iniciatyvų? Ar matote čia augimo potencialą?
Šiuo metu esantys pilietiniai įrankiai tik krapšto milžiniškų galimybių paviršių. Nors tai ne komercija ir tokio progreso, kokį matome „Apple“ ar „Google“ įmonėse, tikėtis turbūt neverta, vis dėlto technologijų teikiamos galimybės dalintis ir gauti informaciją su laiku visiškai pakeis politiką, ji neišvengiamai taps skaidresnė ir efektyvesnė.
Jau dabar yra prieinama daug duomenų apie valdžios darbą, leidžiamus įstatymus, kuriuos galima „įdarbinti“ šimtąkart efektyviau, paruošus ir pateikus juos taip, kad suprastų ne tik biurokratai, bet ir paprasti žmonės. Tačiau tam reikia visapusiško paprastų piliečių palaikymo, nes tokių dalykų nereikia nei verslui, turinčiam savus būdus daryti politinę įtaką, nei, juo labiau, valstybei.
Be to, bendruomeninis veikimo modelis, kai nuosavybės ir valdymo teises gauna patys naudotojai (smulkūs aukotojai), ko gero, gali geriausiai užtikrinti tokių projektų nepriklausomumą ir išvengti žalingų manipuliacijų ilgajame laikotarpyje. Todėl svarbu, kad kuo daugiau žmonių suprastų šių projektų duodamą naudą ir jos potencialą, ir imtų šį reikalą į savo rankas.
Projekto pristatyme teigiate, kad jūsų vizija – priartinti Lietuvos Seimą prie Lietuvos žmonių, padaryti jį suprantamesnį ir skaidresnį, taip pat paskatinti rinktis savo Seimo narius ir partijas ne pagal sukurtą įvaizdį ir pažadus, o pagal nuveiktus darbus. Be to, užsimenate, kad turite konkrečių planų tolimesniam svetainės vystymui. Kokie jie?
Artimiausiuose planuose – dabartinės svetainės tobulinimas. Dar neišnaudotos esamo projekto galimybės, ypač kasdieninėje politikoje tarprinkiminiu laikotarpiu. Tačiau tam, kad lankytojai naudotųsi projektu ir praėjus rinkimams, reikės užtikrinti, kad manoSeimas.lt turinys būtų pateikiamas aktualiai ir greitai.
Viena funkcijų, kurias norėtume įgyvendinti – widget‘ai. Tai – nedideli įterpiniai, kuriuos galima būtų sujungti su beveik bet kokiu turiniu: tinklaraščių įrašais, naujienų straipsniais, facebook įrašais ir t.t. Pavyzdžiui, jei kalbama apie kokį nors Seimo priimtą įstatymą, manoSeimas.lt widget‘e galima būtų pažiūrėti susijusio balsavimo santrauką – kokia yra partijų ar Seimo narių pozicija tuo klausimu, arba pateikti savo atsakymą, kuris bus išsaugomas manoSeimas.lt profilyje. Taip pat reiktų didinti turinio prieinamumą – tam galima kurti mobiliąją programėlę arba naujienlaiškį, kurie periodiškai praneštų apie naujas temas ir svarbiausius Seimo balsavimus. Manau, net ir ne itin politika besidomintys lankytojai neatsisakytų kartą per savaitę paskaityti paprastai ir nešališkai apibendrintus svarbiausius savaitės balsavimus.
Nemažas iššūkis – užtikrinti nuolatinį kokybišką turinį, nors čia sunku kažką prognozuoti. Geriausia būtų, jei atsirastų keletas, o gal ir daugiau, nuolatinių savanorių iš manoSeimas.lt bendruomenės, kurie padėtų mums rinkti ir aprašinėti naujas temas. Tačiau tai nedaug priklauso nuo mūsų, todėl jei tai nepavyks, bandysime ieškoti tarpinio modelio – pavyzdžiui, atnaujinti temų sąrašą kas ketvirtį metų, bendradarbiauti su universitetais arba užtikrinti stabilų projekto finansavimą iš nedidelių aukų, kuris leistų samdyti atskirą žmogų būtent šiam reikalui.
Galbūt bandysime išnaudoti naujienlaiškio galimybes. Informacinis arba mobilizuojantis naujienlaiškis galėtų leisti lankytojams paprasčiau ir efektyviau gauti svarbiausią informaciją apie Seimo darbą ir, esant reikalui, įsitraukti į aktyvų veiksmą, kurio galimybių net ir esant dabartinei teisinei aplinkai Lietuvoje visgi yra nemažai, tik reikia jomis aktyviau naudotis. Tokia koncepcija puikiai pasiteisino Jungtinėje Karalystėje ir, pavyzdžiui, Avaaz.org. Tačiau daug kas priklausys nuo to, kaip seksis šiam projektui ir kokius finansinius bei žmogiškus resursus turėsime ateityje.
Kalbino Tomas Taškauskas
